Akmens dulkių CO2 rišiklis!

February 16, 2026

Kova su atšilimu naudojant akmens dulkes

Masiniu mastu „tręšdami“ dirbamąją žemę smulkinta uoliena, galėtume pašalinti didelius anglies kiekius iš atmosferos. Teoriškai.

Norint apriboti pasaulinį atšilimą iki dviejų laipsnių Celsijaus, vien sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2050 m. jau nebepakanka. Taip pat reikės pašalinti anglį iš atmosferos. Paskleidus smulkintas akmens dulkes ant žemės ūkio dirvožemių, kasmet iš oro galėtume pašalinti nuo pusės iki dviejų milijardų tonų _CO2, tarptautinė mokslininkų grupė skaičiuoja žurnale Nature.

Konkrečiai kalbama apie tokias uolienas kaip bazaltas, kurių sudėtyje yra silikatų. Šie mineralai, veikiami drėgnų sąlygų ir dūlėdami, reaguoja su ore esančiu _CO2. Šio proceso metu anglis virsta hidrokarbonato jonais (^HCO3-), kurie galiausiai su lietaus nuoplovomis patenka į vandenyną. Ten dalis anglies virsta kalcio karbonatu (_CaCO3) kriauklėse, vėžiagyviuose ir koraluose, o jiems žuvus – galiausiai nusėda jūros dugne.

„Gamtoje tas procesas vyksta labai lėtai“, – sakė biologas Ivan Janssens (UAntwerpen), bendradarbiavęs rengiant tyrimą. „Tačiau galime paspartinti dūlėjimą labai smulkiai sumaldami uolienų skaldą – tuomet daugiau silikatų gali sąveikauti su _CO2.“ Tyrėjai šiame metode įžvelgia būdą dideliu mastu pašalinti anglį iš atmosferos ir taip sulėtinti pasaulinį atšilimą.

Jokios konkurencijos

Pagal jų skaičiavimus, didžiausias šios technologijos potencialas yra Kinijoje, Jungtinėse Valstijose ir Indijoje – šalyse, turinčiose labai didelius žemės ūkio plotus ir, sutapimo dėka, esančiose didžiausiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjomis. Europoje galimybės labiau ribotos dėl mažesnių žemės ūkio plotų. Vis dėlto penkios didžiausią potencialą turinčios šalys – įskaitant Vokietiją, Ispaniją ir Lenkiją – galėtų iš oro pašalinti apie trečdalį Europoje kasmet išmetamo _CO2.

„Didelis pranašumas tas, kad nereikia rinktis, kam naudoti žemę – maistui, energetiniams augalams ar miškui“, – biologas Ivan Janssens (UAntwerpen)

Mokslininkai pabrėžia, kad paspartinto dūlėjimo potencialas panašus į geriau žinomas priemones, tokias kaip (at)miškinimas, daugiau organinės medžiagos įterpimas į žemės ūkio dirvožemius ir energetinių augalų auginimas kartu su anglies surinkimu ir saugojimu. „Didelis pranašumas čia tas, kad nėra konkurencijos dėl žemės“, – sako Janssens. „Nereikia rinktis, ar naudoti žemę maistui, energetiniams augalams ar miškui. Nes „patręštuose“ dirvožemiuose vis tiek galima auginti maistą. Kadangi taip pat papildomai įterpiate kitų mikroelementų, pavyzdžiui, cinko ir seleno, o mineralai padeda mažinti sausros stresą ir rūgštėjimą, net tikimės teigiamo poveikio maisto gamybai.“

Plytos ir betonas

Ši technologija nėra visiškai nauja. Akmens miltai jau naudojami kaip dirvožemio gerinimo priemonė ekologiniame ūkininkavime ir kitais tikslais. „Skirtumas – mastas“, – sako Janssens. „Darome prielaidą, kad kasmet būtų naudojama 40 tonų hektarui.“ Iš kur gauti tiek akmens dulkių? „Nėra ketinimo dėl šio tikslo specialiai kasti didžiulius silikatų turinčių uolienų kiekius“, – teigė Janssens. „Tačiau visame pasaulyje yra dideli kiekiai skaldos kaip kasybos šalutinis produktas. Taip pat puikiai tinka kai kurios metalo pramonės liekanos ir net smulkintos plytos bei betonas.“

Kiek tai turėtų kainuoti? Tyrėjai įvertino, kad, priklausomai nuo darbo ir energijos sąnaudų šalyje, paspartintu dūlėjimu pašalinti iš oro vieną toną _CO2 kainuotų nuo 75 iki 250 JAV dolerių, o šios sąnaudos mažėtų, technikai tampant plačiau taikomai. Pagal Pasaulio banko prognozes, iki 2050 m. vienos tonos _CO2 išmetimo kaina sieks 100–150 JAV dolerių. Tokiu atveju technologija daug kur taptų pelninga, o sparčiausiai – besivystančiose šalyse, tokiose kaip Indija, Kinija, Indonezija ir Brazilija.

Didelis neapibrėžtumas

Mokslininkai paspartinto dūlėjimo potencialą nustatė remdamiesi laboratoriniais bandymais ir modeliais. Laboratoriniai bandymai apima, pavyzdžiui, tai, kaip greitai uolienos dūlėja vazoniniuose substratuose ir kiek anglies per tai sukaupiama. Modeliai, be kita ko, atsižvelgia į dirbamosios žemės plotą ir artumą tinkamai uolienai – nėra daug prasmės vežti uolienų skaldą tūkstančius kilometrų. „Neapibrėžtumas didžiulis“, – pripažįsta Janssens. „Mums labai reikia bandymų laukuose, kad geriau suprastume, kaip greitai šie procesai vyksta praktikoje ir kaip galime juos paspartinti.“

„Net jei iki 2050 m. _{CO2 emissions} sumažintume iki nulio, jau nebegalėtume išlaikyti atšilimo žemiau dviejų laipsnių Celsijaus“, – sakė Janssens. „Tam reikėtų pašalinti perteklinį _CO2 iš oro. Pasak IPCC, iki šio amžiaus antrosios pusės – iki 10 milijardų tonų per metus. Tam prireiks visų įmanomų priemonių. Kuo anksčiau pradėsime tai daryti, tuo mažesnė tikimybė, kad atšilimas peržengs pavojingus lūžio taškus.

Organifer akmens sėlenos

Mūsų asortimente yra įvairių uolienų rūšių. Taigi ir lavos miltai – bazalto miltai – ir lavos dulkės turi silikatų ir prisideda prie Co2 surišimo.