Dauguma kambarinių ir vazoninių augalų lapų ligų kyla dėl kelių grybų: miltligės, netikrosios miltligės, rūdžių, lapų dėmėtligės ir juodosios dėmėtligės. Kiekviena atrodo skirtingai, ir visoms reikia tų pačių dviejų sąlygų: lapo, kuris išlieka šlapias, ir oro, kuris nejuda. Abi šias sąlygas patalpose sukurti lengva. Prie šaknų įdėta priemonė palaiko augalą iš vidaus, nieko nepurškiant į kambarį.
Kaip prie šaknų įdėta priemonė gali padėti, kai problema yra ant lapų?
Ji dedama į dirvą prie šaknų, o ne ant lapo, o jos sudedamosios dalys palaipsniui išsiskiria šaknų zonoje. Ten jos palaiko paties augalo gebėjimą atsigauti, jo gyvybingumą ir atsparumą.
Logika nukreipta į augalą, o ne į grybą. Stiprus, gerai subalansuotas augalas geriau atlaiko išorinį spaudimą ir apskritai yra mažiau imlus lapų ligų spaudimui. Tai kitokia idėja nei danga, kuri lieka ant lapo paviršiaus, ir būtent todėl nieko nereikia purkšti kambaryje, kuriame sėdi žmonės.
Kodėl dėmės ant lapų nepranyksta?
Nes tas audinys jau pažeistas ir niekas jo neatkurs.
Tai pati dažniausia priežastis, kodėl žmonės mano, kad priemonė nepadėjo. Žymės, kurias matei tą dieną, kai pradėjai, po trijų savaičių vis dar bus. Pažiūrėk į lapus, kurie išsiskleidė nuo to laiko. Švarus naujas prieaugis yra ženklas. Naujos žymės ant naujo prieaugio yra ženklas pažiūrėti dar kartą.
Kuo skiriasi miltligė nuo netikrosios miltligės?
Miltligė yra balta, miltelius primenanti apnaša ant lapų, kartais ir ant stiebų. Ją galima nubraukti pirštu. Ji vystosi šiltomis sąlygomis, kokios yra daugumoje centriniu šildymu šildomų kambarių, o pažeisti lapai gali deformuotis, pakeisti spalvą arba išdžiūti.
Netikroji miltligė vystosi lapo audinyje, ir būtent tuo ji skiriasi. Viršutinėje lapo pusėje matai geltonus arba spalvą pakeitusius plotus, o apatinėje pusėje yra grybo apnaša, kurios nenubrauksi. Šiltos, drėgnos sąlygos jai palankios ir padeda jai plisti.
Praktinis skirtumas: jei nusibraukia, ji yra paviršiuje. Jei ne, dalis jos yra lapo viduje.
Ar oranžinės dėmės ant lapų yra rūdys?
Tikriausiai taip, jei ant lapų matyti geltonos, oranžinės, rudos ar rausvos dėmės arba mažos iškilios pūslelės. Rūdys ypač dažnos drėgnomis sąlygomis ir, esant stipriam užkrėtimui, gali susilpninti augalą.
Naudingas patikrinimas: rūdys šiek tiek nusitrina kaip smulkūs spalvoti milteliai. Nuolatinė dėmė ar spalvą pakeitęs plotas – ne.
Kodėl mano augalui vis atsiranda tos pačios rudos dėmės?
Toks vaizdas dažniausiai rodo lapų dėmėtligę, kurią sukelia ne vienas organizmas, o keli skirtingi grybai, sukeliantys rudas, juodas ar spalvą pakeitusias dėmes. Kai ji tampa stipri, pažeisti lapai pagelsta ir anksti nukrinta.
Ji yra užsispyrusi, nes vis grįžta į tą patį augalą, jei šaltinis niekada nepašalinamas. Pažeistų lapų nuskynimas, o ne jų palikimas ant augalo ar ant dirvos paviršiaus, sumažina sporų kiekį, kuris ten laukia kitos augimo bangos.
Kas sukelia mažas juodas dėmes, dėl kurių krenta lapai?
Tamsiai rudos ar juodos dėmės, po kurių lapai anksti nukrinta, būdingos juodajai dėmėtligei. Ji dažniausiai pasitaiko ant rožių, taip pat auginamų induose, ir ant kitų dekoratyvinių augalų, laikomų nuolat drėgnomis sąlygomis. Sunkiu atveju lapai pagelsta ir nukrinta, o jų netekęs augalas nusilpsta.
O kaip alternariozė ir skylėtligė?
Abi verta atpažinti, nors patalpose jos pasitaiko rečiau.
Alternariozę sukelia grupė grybų, dėl kurių ant lapų atsiranda tamsių dėmių ir pažeidimų. Ji pažeidžia pomidorus ir bulves, taip pat įvairius dekoratyvinius augalus, todėl ją verta žinoti, jei valgomus augalus augini šiltnamyje ar balkone.
Skylėtligė siejama su Prunus genties augalais: vyšniomis, dekoratyvinėmis vyšniomis, persikais, slyvomis ir abrikosais. Pirmiausia atsiranda mažos dėmės, tada pažeistas audinys žūva ir iškrenta, palikdamas skyles, nuo kurių liga ir gavo pavadinimą.
Kodėl kambariniai augalai serga lapų ligomis, nors niekada nemato lietaus?
Nes lietus niekada nebuvo būtina sąlyga. Užtenka šlapio lapo arba nejudančio, drėgno oro, o auginant patalpose susidaro abu, niekam nepastebint.
Trys kasdieniai įpročiai atkuria būtent tai, ko reikia šiems grybams. Laistymas iš viršaus, kai lašai ant lapų išbūna valandų valandas. Vanduo, besikaupiantis augalo skrotelėje. Ir vazonai, sustumti vienas prie kito ant palangės ar lentynos, kai tarp jų nejuda oras.
Jei laistai prie pagrindo ir tarp augalų palieki šiek tiek vietos, pašalini abu veiksnius, ir tai nieko nekainuoja.
Kaip gydyti vazoninio augalo lapų ligą?
Dirvoje prie šaknų padaryk maždaug 5 centimetrų gylio duobutę. Įdėk į ją kapsulę, įpilk šiek tiek vandens ir gerai užpilk duobutę vazonine žeme.
Naudok 1 kapsulę 2,5 litro vazono tūrio. 2,5 litro vazonui reikia 1 kapsulės, 5 litrų – 2, 10 litrų – 4, 20 litrų – 6, o 30 litrų – 8. Jei vis dar reikia, pakartok maždaug po keturių savaičių.
Kiek kapsulių reikia augalui, augančiam atvirame grunte?
Tai priklauso tik nuo augalo aukščio. Prie šaknų zonos padaryk maždaug 10 centimetrų gylio duobutę, įdėk kapsules su trupučiu vandens ir užpilk žeme.
Maždaug 25 centimetrų aukščio augalui reikia 1 kapsulės. 50 centimetrų – 2, 100 – 4, 150 – 6, 200 – 8, 250 – 10, 300 – 14, 350 – 18, 400 – 20, o 450 – 24.
Didesniam augalui kapsules paskirstyk aplink šaknų zoną, o ne sudėk visas į vieną duobutę, maždaug 25 centimetrų atstumu viena nuo kitos, kur leidžia vieta. Jei reikia, pakartok maždaug po keturių savaičių.
Ką naudoti: kapsules ar purškalą?
Tai priklauso nuo to, kur auga augalas ir kiek jų yra, o atsakymas paprastesnis, nei atrodo.
Patalpose – visada kapsulės. Niekas nepatenka į kambario, kuriame sėdi, orą, ir niekas neaptaško lentynos, palangės ar sofos.
Vazoniniams augalams lauke – taip pat kapsulės. Vazone yra ribotas dirvos kiekis, todėl į jį įdėta kapsulė pasiekia būtent tas šaknis, į kurias taikai, ir nieko daugiau.
Vienam ar keliems augalams atvirame grunte – vėl kapsulės. Dėk jas pagal augalo aukštį ir paskirstyk aplink šaknų zoną.
Visam gėlių bordiūrui, vejai ar sklypui su daug augalų – koncentratas, kurį atskiedi ir išpurški arba juo palaistai plotą. Kapsulės dozuojamos vienam augalui ir vienam vazonui, be dozavimo kvadratiniam metrui, todėl ploto padengimui jos yra netinkamo tipo produktas.
Ar tai saugu vaikams, augintiniams ir daržovėms?
Kapsulė skirta naudoti tik augalams. Pakuotę laikyk vaikams nepasiekiamoje vietoje, neviršyk nurodytos dozės ir žiūrėk į ją kaip į tai, kas ji yra – sodo produktą, o ne kažką, ką galėtų valgyti žmogus ar gyvūnas.
Ji dedama į dirvą, o ne purškiama ant lapijos, o tarp nurodytų naudojimo vietų yra daržai, šiltnamiai, terasos ir balkonai. Laikykis instrukcijų ant pakuotės ir naudok ją prie šaknų, o ne ant tos augalo dalies, kurią valgysi.
Kas iš tikrųjų yra kapsulėje?
Augalinis aliejus su koncentruotu Allium sativum (česnako) augaliniu ekstraktu santykiu 100 su 1, tai atitinka 1 500 miligramų augalinės medžiagos vienoje kapsulėje. Allium sativum yra česnakas.
Dėl šios koncentracijos maža kapsulė atlieka mėnesio darbą. Tai taip pat reiškia, kad turinys kvepia tuo, iš ko pagamintas, ir tai dar viena priežastis gerai užpilti duobutę žeme, o ne palikti ją atvirą.
Kaip dažnai naudoti ir kas, jei praleisiu kartą?
Poveikis trunka apie keturias savaites. Įdėk kitą kapsulę, kai baigiasi pirmosios poveikis, ir be pertraukos padengsi aštuonias savaites, o to paprastai pakanka vienam visam spaudimo laikotarpiui.
Praleistas kartas nepanaikina to, ką padarė pirmoji kapsulė. Palaikymas tiesiog nutrūksta, kol įdedama kita, o tam, kas yra aplink, per tą pertrauką būna lengviau.
Ką daryti, jei augalas vis tiek negerėja?
Tikrink būtent naują prieaugį. Seni lapai su žymėmis niekada neatsigauna, todėl vertinant pagal juos visada atrodys, kad nepavyko. Jei dabar besiskleidžiantys lapai švarūs, kapsulė atlieka savo darbą, net jei augalas vis dar atrodo dėmėtas.
Jei ir naujas prieaugis auga su žymėmis, vyksta kažkas kita. Nuotrauka yra greičiausias būdas sužinoti, kas.
Kaip išvengti, kad lapų liga nesugrįžtų?
Laistyk prie pagrindo, o ne ant lapų, ir neleisk vandeniui stovėti augalo skrotelėje. Palik augalams pakankamai vietos, kad tarp jų judėtų oras. Stipriai pažeistus lapus nuskink ir išmesk su buitinėmis atliekomis, o ne į kompostą, kad sporos nepatektų ant netoliese esančio sveiko augalo. Sveiki lapai ir nepažeistų augalų genėjimo atliekos kompostuojami įprastai.
Šios dvi sąlygos, šlapias lapas ir nejudantis oras, yra tai, ko kiekvienam iš šių grybų reikia, kad įsitvirtintų. Pašalink jas ir padarysi efektyviausią įmanomą dalyką, nemokamai.
Vis dar nežinai, ką matai?
Atsiųsk nuotrauką adresu support@organifer.com. Alex sąžiningai pasakys, ką mato ir ką darytų, net jei atsakymas yra, kad nieko gydyti nereikia. Dažnai taip ir būna.
Parašė Alex, augalų sveikatos specialistas Organifer konsultantų komandoje.
